ščiulnus

ךčiulnùs, -ì adj. (4) žr. ščilnus: Jagu avilys ščiulnùs, paržiem gali ore stovėt – bitės nesušals Pbs. ščiul̃niai adv. Srv: Durys neščiulniai prigula – vėjas švilpia pro plyšius Bsg.